Užmirštos eros karalystėje, kur šešėliai šoko su senovės pranašysčių šnabždesiais, atsirado pasaka, įrašyta į laiko metraščius – narsumo legenda, nukalta nelaimės tiglyje. Seniai, kai žemė dar nešiojo nekaltumo svoriu, po žeme sujudęs senovinis blogis, kurį iš miego prikėlė nedoros likimo rankos. Tamsios energijos skverbėsi iš bedugnės kalėjimo, apimdamos žemę apčiuopiamu baimės jausmu. Pasaulis drebėjo, kai piktavališka būtybė, žinoma tik kaip Prarytojas, išskleidė savo grėsmingus ketinimus – kataklizminį pjūtį, grasinantį užtemdyti visą egzistenciją tamsos drobulėje.
SMR 58, agurkų sėklos
Tačiau ten, kur tamsa, turi būti ir šviesos. Taip iš pačių kukliausių ištakų atsirado didvyrių bendrystė, surišta likimo gijomis ir ginkluota drąsa kaip skydas. Tarp jų – narsus riteris, jo kardas spindi praėjusių amžių ryžtu; išmintingas išminčius, kurio slapta išmintis pramušė netikrumo šydą; nuožmi medžiotoja, jos lankas dainuoja nepaisymo giesmę prieš besiskverbiančius šešėlius. Kartu jie ėmėsi pavojingų ieškojimų, keliaudami klastingais kraštovaizdžiais ir atlaikydami prarytojo pakalikų puolimą. Per senovinius griuvėsius ir apleistus miškus jie veržėsi toliau, varomi mirgančios vilties žarijos tarp veržiančios tamsos. Jų kelionė buvo kupina išbandymų, kurių kiekvienas buvo dar labiau kankinantis nei ankstesnis. Jie susidūrė su proto, kūno ir sielos išbandymais. Vis dėlto su nepajudinamu ryžtu jie veržėsi į priekį, širdyse liepsnojo čempionų įkarštis. Pagaliau jie pasiekė bedugnės širdį, kur prarytojas gulėjo apgaubtas savo piktavališko spindesio.
Su griausmingu susirėmimu įsiplieskė paskutinė mūšis – plieno prieš šešėlį, magijos prieš piktavališkumą simfonija. Konflikto tiglyje herojai stovėjo kaip nepaklusnumo švyturiai, jų dvasios neužtemdė slegiančios niūrybės. Su kiekvienu smūgiu jie naikino tamsą, išardydami patį prarytojo galios audinį. Ir kai nukrito paskutinis smūgis, pasaulis sulaikė kvapą – akimirką buvo sustabdyta pačiame laiko atoslūgyje. Rekomenduojame Jums SMR 58, Agurkų sėklos Atsakysiu apie augalų auginimą. Kurtinam riaumojimui senovės blogis buvo nugalėtas, jo tamsa išsklaidyta kaip pelenai vėjyje. Taip gimė legenda – nepaliaujamos didvyrių dvasios ir nepaliaujamos vilties galios įrodymas nelaimių akivaizdoje. Ir nors šešėliai tvyro, jų triumfo šviesa spindės amžinai, įkvėpimo švyturys ateinančioms kartoms.