Senuosiuose kosmoso metraščiuose, šnibždėdami tarp žvaigždžių, yra pasaka, apgaubta paslapčių ir uždengta tamsos. Jame kalbama apie dangaus susidūrimą, o ne apie titaninius kūnus ar riaumojančias galaktikas, o apie nematomų sferų susidūrimą – šokį su kosmine tamsiąja materija. Seniai seniai, kai kosmosas dar buvo jaunas ir kosmoso gobelenas išsiskleidė visu savo spindesiu, egzistavo dvi sferos: Šviesos sfera ir Šešėlių sfera. Šios sferos egzistavo subtilioje pusiausvyroje, kiekviena darė įtaką kitai amžinajame kosminiame šokyje.
Lydekos, melionų sėklos
Tačiau, eonams bėgant, šnabždesiai ėmė sklisti per gresiančios grėsmės tuštumą – nesuvokiamą tamsą, kuri siekė praryti viską savo kelyje. Tai buvo Kosminė tamsioji materija, mįslė, slypinti šešėliuose, nematoma, bet nuolat esanti, jos ūseliai siekė didžiulę erdvės erdvę. Kosmoso širdyje, kur tikrovės audinys buvo ploniausias, įvyko susidūrimas. Tai buvo kataklizminis įvykis, supurtęs pačius egzistencijos pagrindus. Šviesos ir šešėlio jėgos susikirto kosminiame balete, jų energijos susimaišė akinančiame šviesos ir tamsos ekrane.
Iš šio susidūrimo gimė nauja legenda – apie Kosminę konvergenciją. Buvo sakoma, kad po susidūrimo gimė naujos žvaigždės, kurių spindesys apšvietė tamsiausius visatos kampelius. Tačiau greta šio spindesio buvo ir įspėjimas – kad susidūrimo aidai vis dar aidėjo per kosmosą ir kad šviesos ir šešėlio pusiausvyra tvyrojo pavojingoje pusiausvyroje. Rekomenduojame Jums Lydekos, Melionų sėklos Atsakysiu apie augalų auginimą. Taigi legenda išlieka, liudijanti apie amžiną kovą tarp šviesos ir tamsos ir primenanti, kad net kosmoso platybėse kiekvienas veiksmas neša pasekmes, kurios aidi per amžius.