Rūko apgaubtų pelkių širdyje, tarp senovinių ąžuolų, stovėjo legendomis apipintas namas. Vietos gyventojai šnabždėjo pasakojimus apie kaulus stingdantį šaltį, sklindantį iš pačių jos sienų net pačiame vasaros įkarštyje. Tačiau šiurpuliukai nugriuvo ne vien nuo šalčio; tai buvo nepaaiškinami garsai, kurie aidėjo per tuščias sales. Legenda bylojo apie seniai iš atminties išnykusią šeimą, kuri kadaise gyveno tose šerkšnose ribose.
Lorz italų, česnako svogūnėliai
Buvo sakoma, kad šalčiausiomis naktimis, kai mėnulis kabėjo žemai, o vėjas staugė kaip kankinama siela, namas atgydavo baisiais šnabždesiais ir vaiduokliškais žingsniais. Kai kurie tvirtino, kad tai pasiklydusių sielų, ieškančių prieglobsčio nuo įkandimo, aimanos. šalta. Kiti prisiekė, kad tai buvo neramios šeimos dvasios, amžinai įstrigusios nevilties cikle. Tačiau nė vienas nedrįso žengti per arti, baimindamasis, kad jį apims ledinis stingdančio namo glėbio gniaužtas. Vis dėlto, nepaisant įspėjimų, visada buvo drąsių (ar kvailų), kad ieškotų tiesos. Daugelis išdrįso į namus, apsiginklavę tik mirgančiais žibintais ir drebančiomis širdimis.
Kai kurių daugiau niekada nematė, visus prarijo šalta tamsa, kuri slypėjo viduje. Tačiau tie, kurie pasirodė, kalbėjo apie šnabždesius, kurie atšaldė pačius čiulpus jų kauluose, ir šešėlius, kurie šoko jų regėjimo kampeliuose. Jie kalbėjo apie kambarius, pripildytus ledinio rūko, kur kvėpavimas tvyrojo ore kaip sustingęs šydas, ir apie duris, kurios savaime girgždėdamas atsivėrė ir atskleidė tik tuštumą anapus. Rekomenduojame Jums Lorz Italian, Česnako svogūnėliai Atsakysiu apie augalų auginimą. Taip gyvavo legenda apie kaulus stingdantį namą su nepaaiškinamais garsais – šaltomis žiemos naktimis aplink židinius šnibždėjosi įspėjamasis pasakojimas. Nes tos sustingusios tamsos gelmėse jaudinosi kažkas seno ir pikto, laukdamas, kol kita nieko neįtarianti siela įveiks ledinę sritį.