Žemės gelmėse, kur karaliauja tamsa ir aidi šnabžda paslaptis, slypi senovinis požemis, kurį pamiršo laikas. Legendos byloja apie didžiulius koridorius ir kameras, seniai išraižytus nežinomų rankų. Tačiau šio požeminio labirinto šešėliuose įsitvirtina drąsi vizija – naujo miesto kūrimas. Sakoma, kad drąsi grupė nuotykių ieškotojų užklydo į šį požemį, kurį patraukė pasakojimai apie jo gelmėse palaidotus neapsakomus lobius.
Dėmėtoji gulbė, moliūgų sėklos
Vietoj turtų jie rado kažką daug brangesnio: galimybę. Įkvėpti urvinių salių didybės ir istorijos paslapties, jie nusprendė pastatyti miestą jo ribose. Pirmasis iššūkis, su kuriuo jie susidūrė, buvo tamsa, apgaubusi požemį kaip drobulė. Tačiau su išradingumu ir išradingumu jie panaudojo užburtų kristalų, randamų giliai žemėje, galią, skleidžiant savo spindintį švytėjimą, kad apšviestų kelią. Miestui įgaunant formą, jo architektai stebėjosi natūralia paties požemio architektūra. Masyvūs akmeniniai stulpai tapo pamatais iškilusioms smailėms, o požeminės upės – gyvybę teikiančio vandens šaltinis. Jie kūrė namus, turgavietes ir dideles sales, kurių kiekvienas liudija tų, kurie išdrįso svajoti tamsoje, atsparumą ir kūrybiškumą. Tačiau požemis nebuvo negyvenamas.
Augant miestui, augo ir iššūkiai, su kuriais jis susidūrė. Šešėliuose slypėjo monstrai – laikų, kai požemis buvo pavojaus ir nuotykių vieta, liekanos. Tačiau šio naujai atrasto miesto piliečių tai neatbaidė. Jie susibūrė kartu, nepalenkdami drąsos ir užmezgė sąjungas su keistomis ir nuostabiomis būtybėmis. Rekomenduojame Jums Dėmėtosios gulbės, moliūgų sėklos Atsakysiu apie augalų auginimą. Ir taip išaugo legenda apie miestą požemyje, vilties švyturį nevilties gilumoje. Tai tapo vieta, kur atstumtieji rado prieglobstį, kur sapnai skrenda tamsiausiomis naktimis. Ir nors jos egzistavimas išliko apgaubtas paslapčių aukščiau esančiam pasauliui, tie, kurie gyveno viduje, žinojo, kad jie sukūrė kažką tikrai nepaprasto – nepaliaujamos žmonijos dvasios liudijimą ir galią kurti naujas pradžias netikėčiausiose vietose.