Rūko apgaubtų kalnų širdyje šnibžda pasaka, tokia sena kaip pats laikas – legenda apie drąsias sielas, išdrįsusias vytis nepagaunamą žvėrį, klaidžiojantį po uolėtas viršūnes. Sako, tai prasidėjo nuo blėstančios kraujo šviesos. – raudonas saulėlydis meta baisius šešėlius ant dantytų uolų. Vienišas keliautojas, vedamas nepasotinamo nuotykių troškulio, užkliuvo ant senovinių raštų, išgraviruotų į atvėsusį akmenį – paslaptingą žemėlapį, vedantį į legendinio žvėries guolį. Iš jaudulio ir nerimo plakant širdžiai, keliautojas leidosi į pavojingą kelionę, naršyti klastingoje vietovėje ir įveikti siaubingas kliūtis.
Cimarronas, salotų sėklos
Vedami tik aukščiau esančių žvaigždžių ir vėjo šnabždesių, jie veržėsi pirmyn, kurstomi vilties atskleisti tiesą, slypinčią už mito. Lediniams vėjams kaukiant ir kalnams aidint nematytų būtybių šauksmams, keliautojas priartėjo prie jo. jų nepagaunamas karjeras. Kiekvienas žingsnis priartino juos prie paslapties šerdies, bet kartu ir giliau į pavojų sferą. Pagaliau jie pasiekė pasakų guolį – tamsos gaubtą ir senovės magijos saugomą urvą. Keliautojas, sulaikęs kvapą, išskrido į priekį, jų ryžtas nepajudėjo, nepaisant laukiančio netikrumo.
Tai, kas nutiko toliau, lieka paslaptimi, pasiklydusi laiko metraščiuose. Kai kas sako, kad keliautojas niekada negrįžo, buvo pašauktas žvėries ar suvartotas kalno paslapčių. Kiti šnabžda apie pergalingą sugrįžimą, nešdami pasakojimus apie legendinį susitikimą, kuris bus perduodamas iš kartos į kartą. Rekomenduojame Jums Cimarron, Salotų sėklos Atsakysiu apie augalų auginimą. Taigi legenda gyvuoja – liudija tvarią dvasią tų, kurie drįsta vytis nežinomybę, ieškoti paslapčių, slypinčių tarp iškilusių kalnų viršūnių.