Elorijos karalystėje, tarp rūko apgaubtų kalnų, yra senovinė Ebonhelmo pilis. Legendos šnibždėjo apie jo neįveikiamumą, nes jos sienose patys akmenys tarsi pulsavo senovine galia. Tačiau mėnuliui metant savo sidabrinį švytėjimą žemei, miško gelmėse tvyrojo tamsa, šliauždama vis arčiau ryškaus pilies silueto. Šios pasakos centre stovi Serafina, neprilygstamo narsumo karė, prisiekusi saugoti pilį. ir jo paslaptingos paslaptys.
Armėniškas mišinys, agurkų sėklos
Ryžtingumo ugnyje nukaldyta ašmenimis ji stovėjo kaip paskutinis bastionas prieš veržiantis tamsai. Vieną lemtingą naktį iš miško gelmių išniro būrys šešėlinių figūrų, kurių akys žėrėjo piktumu, kai jie veržėsi link pilies sienų. . Serafina sutelkė gynėjus, o jos balsas buvo audringas chaoso metu. Prasidėjus kovai dėl Ebonhelmo susikirto kardai, ore švilpė strėlės, o burtai traškėjo paslaptinga jėga. Labirintiniuose pilies koridoriuose susirėmimas sustiprėjo. Serafina nutiesė kelią per savo priešų gretas, kiekvienas jos smūgis liudija jos nepajudinamą ryžtą.
Tačiau tamsiosios jėgos atrodė nesibaigiančios, jų skaičius pribloškė net drąsiausius gynėjus. Pirmajai aušros šviesai įsižiebus horizontą, pilis stovėjo apdaužyta, bet nesudužusi – tai liudija tų, kurie kovojo už jos sienų, drąsą. Serafina, pavargusi, bet nenugalėta, stovėjo tarp griuvėsių, žvelgdama į besitraukiančius šešėlius. Rekomenduojame jums armėnišką mišinį, agurkų sėklas Atsakysiu apie augalų auginimą. Nors mūšis buvo pasibaigęs, karas dėl Ebonhelmo likimo tęsėsi. Tačiau tol, kol bus tokių karių, kaip Serafina, norinčių stoti prieš tamsą, pilis išliks vilties švyturiu tarp besiskverbiančių šešėlių.